Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Paieška

Motyvacijos stoka kiša koją reabilitacijos efektyvumui sveikstant po miokardo infarkto

Kuo didesnis ligonis – tuo didesnė depresija?

Dažniausia liga Lietuvoje ir pasaulyje sergantys žmonės neretai numoja ranka į reabilitaciją, nors tyrimai rodo, kad ji padeda sutvirtėti ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tuo, atlikusi mokslinį tyrimą, įsitikino ergoterapeutė Oksana Čekavičienė, turinti devynerių metų darbo patirtį su širdies išemine liga sergančių pacientų reabilitacija ir besigilinanti į sporto psichologiją.

 “Kai žmogus žino, kad serga išemine širdies liga, jis nerimauja, o tai jam trukdo sveikti”, – sako ergoterapeutė Oksana Čekavičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kuo didesnis ligonis – tuo didesnė depresija?

O. Čekavičienė su dažniausia pasaulyje ir Lietuvoje liga, kuri nulemia ir didžiausią mirčių skaičių, susiduria kasdien. Specialistė šiuo metu dirba ergoterapeute Viršužiglio II lygio reabilitacijos ligoninėje. Šiemet įgijo sporto psichologijos magistro diplomą Lietuvos kūno kultūros akademijoje, o prieš tai studijavo psichologiją Vytauto Didžiojo universitete ir ergoterapiją Kauno medicinos ir socialinių mokslų kolegijoje. Magistre O. Čekavičienė tapo apsigynusi magistro darbą, vadovaujamą Aušros Griciūtės, kuriame nagrinėjo sergančių išemine širdies liga ir besigydančių II lygio reabilitacijos ligoninėje ligonių depresijos, nerimo, fizinio pajėgumo ir rizikos veiksnių sąsajas.

Kai žmogui pasireiškia išeminė širdies liga, neretai jis siunčiamas į reabilitaciją. Ypač po kraštutinio išeminės širdies ligos pasireiškimo – miokardo infarkto. Pasak pašnekovės, dirbančios su tokiais pacientais, neretai tokie pacientai daug nerimauja, o tai jiems dar labiau kenkia.

„Kai žmogus žino, kad serga išemine širdies liga, jis stresuoja, nerimauja, o tai jam trukdo sveikti. Kartais žmonės suserga ir depresija, nors ji pasireiškia tikrai ne visiems, – sakė sporto psichologė. – Iš savo profesinių pastebėjimų maniau, kad žmogaus, sergančio išemine širdies liga, fizinio pajėgumo lygis susijęs su jo depresijos ir nerimo simptomais, bet atlikusi tyrimą ryšio tarp to neradau. Gali būti, kad mano imtis buvo per maža, tad būtų svarbu ištirti šį reiškinį didesniu mastu. Kita vertus, radau dar vieną panašų tyrimą, kuriame taip pat nenustatytas ryšys tarp ligonio depresyvumo ir jo fizinio pajėgumo.“

O. Čekavičienė įsitikino, kad reabilitacijos programos pagerina ne tik sergančiųjų išemine širdies liga fizinį pajėgumą, bet ir psichologinę savijautą. Tad galima manyti, kad reabilitacija teigiamai veikia ir žmogaus kūną, ir dvasią nepriklausomai nuo jo fizinio negalavimo lygio prieš reabilitaciją.

„Reabilitacija po miokardo infarkto yra labai svarbi, nes ji padeda mažinti neįgalumą, atkurti optimalų darbingumą. Tam reikia reabilitaciją pradėti kuo anksčiau, taikyti ją kompleksiškai. Atlikusi tyrimą taip pat galiu teigti, kad labai svarbus yra ligonio psichologinis ištyrimas. Tik tada galima jam parengti kompleksišką, efektyviausią programą“, – aiškino pašnekovė.

Testavo prieš gydymą ir po jo

Dirbdama mokslo įstaigai priskiriamoje ligoninėje O. Čekavičienė turėjo galimybę tirti pacientus sergančius išemine širdies liga, praėjus dviems savaitėms po patirto miokardo infarkto. Jų buvo 130 – 77 vyrai ir 53 moterys nuo 35 iki 62 metų. Tiriamieji buvo testuojami jiems atvykus gydytis ir prieš išvykstant po gydymo.

Visi tiriamieji gydėsi 20 dienų. Gydymosi metu jie lankė gydytojo reabilitologo paskirtas procedūras.

„Kineziterapija truko iki 45 minučių du kartus per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio ir šeštadieniais, vieną kartą per dieną. Tiriamiesiems ligoniams, priklausantiems vidutinei ir didelei fizinio treniravimo rizikos grupei, buvo parengta treniravimo programa apimanti statinius, dinaminius kvėpavimo, koordinacinius bei atsipalaidavimo pratimus“, – pasakojo O. Čekavičienė.

Pašnekovės tirti pacientai per reabilitaciją turėjo individualių psichologo konsultacijų ir relaksacijų. Relaksacijos metu buvo naudotas kvapų, muzikos ir progresyvios raumenų relaksacijos pratimų derinimas.

Darbo autorė savo tiriamųjų sveikatos pokytį tyrė prieš reabilitaciją ir po jos. Ji nustatinėjo pacientų nueitą nuotolį metrais per 6 minutes ir kaip jie subjektyviai vertino savo fizinį krūvį. Taip pat ergoterapeutė vertino pacientų širdies išeminės ligos rizikos veiksnius – jų skaičių ir širdies funkcinio nepakankamumo lygį.

Zita Voitiulevičiūtė

Informacija iš

 

Papildoma informacija